Iš kur atsiranda VĖŽYS?

Džiugu, kad požiūris keičiasi

Šiais laikais vis daugiau įvairių specialistų stengiasi apjungti skirtingas ligas įtakojančias sritis ir leidžia pamatyti platesnį sveikatos negalavimų vaizdą. Kol medicina ir psichologija ėjo visiškai atskirai, gilesnis organizmo pokyčių supratimas labai strigo.

Dabar jau vis dažniau pripažįstama, kad negalavimai vyksta abiem lygmenimis – fiziniu ir psichiniu. Nes psichika ir kūnas – tai viena sistema. Tačiau pasiekti efektyvumą yra sudėtinga, kai medikai sprendžia pasekmes, o psichologai – priežastis, jeigu šie požiūriai neapjungiami į vieningą visumą.

Kokybiška psichosomatika – giliau nei simptomai

Tiems, kas nori pažvelgti į ligą detaliau, į pagalbą ateina psichosomatika, kuri analizuoja būtent ryšį tarp streso ir fizinių pokyčių. Ne kaip atskiras sritis, o kaip vieną neįtikėtinai susietą mechanizmą.

Yra daugybė stebėjimų ir tyrinėjimų, kurie parodo, kad tam tikri psichologiniai išgyvenimai dažnai būdingi žmonėms, susidūrusiems su tam tikromis diagnozėmis. Tų pastebėjimų tiek daug, kad tai per sunku laikyti atsitiktinumu. Vėžys ir stresas – tai tema, kurią verta giliau analizuoti.

Vėžys gali vystytis lėtai, bet gali atsirasti ir greitai

Daugybę metų manyta, kad vėžys iki savo apraiškos vystosi lėtai – net iki 20 metų. Tad diagnozė dažnai laikyta ilgalaikės gyvenimo įtakos pasekme. Tačiau prieš kelis dešimtmečius vienas atkaklus onkologas, pats susidūręs su vėžiu, pradėjo atrasti kitokią tendenciją:

Vėžį gali išprovokuoti ir viena labai stipri stresinė situacija! 

Gilindamasis jis pastebėjo, kad tam tikro pobūdžio stresas dažnai sutampa su vėžio forma ir net konkrečia kūno vieta ar organizmo funkcija. Visumoje paaiškėjo, kad tai galioja ne tik vėžiui, bet ir daugeliui kitų ligų. Neretu atveju ligos net neišeina pagrįsti žalingais įpročiais ar kitais organizmui nepalankiais gyvensenos faktoriais. 

Emociniai veiksniai – svarbus ženklas

Įdomiausia tai, jog nustatyta nemažai skirtingų psichologinių vėžio priežasčių, priklausomai nuo to, kokį organą ar kūno vietą liga paveikė. Tai leidžia suprasti, kad organizmo pokyčių vieta nėra atsitiktinė, o nurodo konkretesnius vidinės būsenos aspektus.

Ši informacija tampa naudinga ne tik tam, kad geriau suprastume diagnozę, bet ir:

• psichologiškai save šiek tiek nuramintume šiuo sunkiu laikotarpiu,
• įvertintume, ar ligą sukėlęs stresas vis dar veikia,
• galėtume rasti būdų, kaip jį spręsti arba keisti aplinkybes.

Kas lemia, kad vieniems liga pasireiškia, o kitiems – ne?

Skirtingų autorių ir specialistų dėka žinome, kad yra daugybė emocinių faktorių, kurie įtakoja, ar stresas virs liga. Atrodo, kad svarbu ne vien stresas, bet ir mūsų vidinė būsena, požiūris, jautrumas.

Ši sritis sudėtinga – plati, subtili, dažnai sunkiai įvardijama. Todėl tiksliai atpažinti psichologinius impulsus kartais tampa tikru iššūkiu. Ir visgi – šioje vietoje slypi psichosomatikos esmė! 

Kodėl tai svarbu dabar?

Vėžys dažnai užklumpa kaip grėsminga žinia, tačiau kuo greičiau sugebame ne tik gydytis fiziškai, bet ir suprasti gilumines šaknis, tuo daugiau atsiveria galimybių veikti tikslingai.

Šalia tradicinio gydymo – papildoma pagalba sau per gilesnį situacijos pažinimą, gali būti neįkainojamas resursas! 

Norisi pažvelgti giliau?

Jeigu jūsų ligos istorija ar dabartinė situacija kelia klausimų, o šis požiūris rezonuoja – galiu padėti paieškoti gilesnių atsakymų. Asmeninė analizė psichosomatikos kryptimi gali tapti tuo žingsniu, kurio galbūt labai ieškojote.

Kreiptis dėl konsultacijos galima per registracijos formą: https://www.nuosirduskoucingas.lt/registracija