nuosirdus-koucingas-v2

Iš kur atsiranda VĖŽYS?

Wed, 25 Jun 2025 13:34:49 GMT

Nors šiais laikais jau įvardinta galybė vėžio riziką keliančių veiksnių, iki šiol vis dar deramo dėmesio nesulaukia vienas labai svarbus faktorius – streso sąveikos vaidmuo.

Šis ignoravimas gana keistas, nes patys psichosomatologai psichologines sąsajas su įvairiais negalavimais praktikoje atranda daugelyje atvejų – jei tiksliau, apie 90 %. Tad kodėl nepaanalizavus ligų ir per šią prizmę? Juk tai galėtų padėti kurti kompleksiškesnį požiūrį į sveikatą ir padidinti sėkmės šansus net prie ypač rimtų diagnozių , tokių kaip vėžys.

Džiugu, kad požiūris keičiasi

Šiais laikais vis daugiau įvairių specialistų stengiasi apjungti skirtingas ligas įtakojančias sritis ir leidžia pamatyti platesnį sveikatos negalavimų vaizdą. Kol medicina ir psichologija ėjo visiškai atskirai, gilesnis organizmo pokyčių supratimas labai strigo.

Dabar jau vis dažniau pripažįstama, kad negalavimai vyksta abiem lygmenimis – fiziniu ir psichiniu. Nes psichika ir kūnas – tai viena sistema. Tačiau pasiekti efektyvumą yra sudėtinga, kai medikai sprendžia pasekmes , o psichologai – priežastis , jeigu šie požiūriai neapjungiami į vieningą visumą.

Kokybiška psichosomatika – giliau nei simptomai

Tiems, kas nori pažvelgti į ligą detaliau, į pagalbą ateina psichosomatika , kuri analizuoja būtent ryšį tarp streso ir fizinių pokyčių . Ne kaip atskiras sritis, o kaip vieną neįtikėtinai susietą mechanizmą .

Yra daugybė stebėjimų ir tyrinėjimų, kurie parodo, kad tam tikri psichologiniai išgyvenimai dažnai būdingi žmonėms, susidūrusiems su tam tikromis diagnozėmis . Tų pastebėjimų tiek daug, kad tai per sunku laikyti atsitiktinumu. Vėžys ir stresas – tai tema, kurią verta giliau analizuoti.

Vėžys gali vystytis lėtai, bet gali atsirasti ir greitai

Daugybę metų manyta, kad vėžys iki savo apraiškos vystosi lėtai – net iki 20 metų. Tad diagnozė dažnai laikyta ilgalaikės gyvenimo įtakos pasekme. Tačiau prieš kelis dešimtmečius vienas atkaklus onkologas, pats susidūręs su vėžiu, pradėjo atrasti kitokią tendenciją:

Vėžį gali išprovokuoti ir viena labai stipri stresinė situacija!

Gilindamasis jis pastebėjo, kad tam tikro pobūdžio stresas dažnai sutampa su vėžio forma ir net konkrečia kūno vieta ar organizmo funkcija. Visumoje paaiškėjo, kad tai galioja ne tik vėžiui, bet ir daugeliui kitų ligų. Neretu atveju ligos net neišeina pagrįsti žalingais įpročiais ar kitais organizmui nepalankiais gyvensenos faktoriais.

Emociniai veiksniai – svarbus ženklas

Įdomiausia tai, jog nustatyta nemažai skirtingų psichologinių vėžio priežasčių , priklausomai nuo to, kokį organą ar kūno vietą liga paveikė. Tai leidžia suprasti, kad organizmo pokyčių vieta nėra atsitiktinė , o nurodo konkretesnius vidinės būsenos aspektus.

Ši informacija tampa naudinga ne tik tam, kad geriau suprastume diagnozę , bet ir:

psichologiškai save šiek tiek nuramintume šiuo sunkiu laikotarpiu,
įvertintume, ar ligą sukėlęs stresas vis dar veikia ,
galėtume rasti būdų, kaip jį spręsti arba keisti aplinkybes.

Kas lemia, kad vieniems liga pasireiškia, o kitiems – ne?

Skirtingų autorių ir specialistų dėka žinome, kad yra daugybė emocinių faktorių , kurie įtakoja, ar stresas virs liga. Atrodo, kad svarbu ne vien stresas, bet ir mūsų vidinė būsena, požiūris, jautrumas .

Ši sritis sudėtinga – plati, subtili, dažnai sunkiai įvardijama. Todėl tiksliai atpažinti psichologinius impulsus kartais tampa tikru iššūkiu. Ir visgi – šioje vietoje slypi psichosomatikos esmė!

Kodėl tai svarbu dabar?

Vėžys dažnai užklumpa kaip grėsminga žinia, tačiau kuo greičiau sugebame ne tik gydytis fiziškai, bet ir suprasti gilumines šaknis , tuo daugiau atsiveria galimybių veikti tikslingai.

Šalia tradicinio gydymo – papildoma pagalba sau per gilesnį situacijos pažinimą, gali būti neįkainojamas resursas!

Norisi pažvelgti giliau?

Jeigu jūsų ligos istorija ar dabartinė situacija kelia klausimų, o šis požiūris rezonuoja – galiu padėti paieškoti gilesnių atsakymų. Asmeninė analizė psichosomatikos kryptimi gali tapti tuo žingsniu, kurio galbūt labai ieškojote.

Kreiptis dėl konsultacijos galima per registracijos formą: https://www.nuosirduskoucingas.lt/registracija

PSICHOSOMATIKA – kokias grėsmes gali slėpti probleminiai santykiai?

Wed, 19 Mar 2025 14:04:42 GMT

Ar kada susimąstėte, kad kol žmonės vadovaujasi sąmoningais ir nesąmoningais tarpusavio elgesio modeliais, bent iš savo perspektyvos įsivaizduodami, jog elgiasi teisingai net konkuruodami ar tiesiog negražiai besielgdami su kitu, tuo tarpu mūsų psichika savo atskirais biologiškais principais, priklausomai nuo situacijų gali įjunginėti organizmo savipagalbos arba susinaikinimo pokyčius?

Jei dar nelabai teko susidurti su pačiu terminu „psichosomatika“ ir nesuprantate apie ką ji yra, jūsų patogumui dalinuosi internete randamu aprašu, kuris trumpai, bet gana taikliai nusako šios krypties esmę:

„Psichosomatika (gr. ψυχή 'siela, dvasia' + σῶμα 'kūnas') – reiškiniai, kai psichologiniai poveikiai ir procesai tiesiogiai veikia organizmo fiziologinius procesus (ir gali sukelti patologinius pokyčius bei ligas).“

Pati psichosomatikos kryptis yra gana plačiai išreikšta, turi įvairių interpretavimo gairių, o su ja dirbantys žmonės gali pasitelkti skirtingų pagalbos įrankių problemų paieškai bei sprendimams. Negalavimų aiškinimai pasitaiko labai įvairūs. Medicinoje jau vis labiau sklando abstrakti prielaida, kad „visos ligos nuo streso“, o psichologijos horizontuose kuris laikas analizuojama „antrinė nauda“, kurią vienaip ar kitaip žmogui sukuria tam tikra liga...

Bet būsiu atvira, kad anksčiau ieškant pagalbos savo neaiškios kilmės sveikatos negalavimui, daugumoje psichosomatikų man nepavykdavo gauti norimų rezultatų arba dar geriau – gauti atsakymus, kurie paaiškintų kodėl šie pokyčiai vyksta su kūnu. Taip ir vargau su savo negalavimu apie 20 metų, nes mediciniškai jis aplamai buvo traktuojamas kaip neišgyjantis.

Turbūt pats laikas paaiškinti kaip psichosomatika siejasi su šia santykių koučingo svetaine...

Gyvenimas iš ties keistas ir tuo pačiu nuostabus, nes skirtingi dalykai kartais padeda surasti teisingą kryptį, kai viskas pradeda dėliotis į savo vietas. Besimokydama koučingo susipažinau su dėstytoja, kuri psichosomatikos temą pateikė įdomiau, nei teko susidurti iki tol, pasidalino, kuria užsienio kalba galima rasti gilesnių žinių (nes lietuviškai kokybiškos informacijos tikrai mažai) ir tai man pagaliau padėjo atrasti sistemą, kuria galima pasitikėti. Pradėjusi suprasti kaip iš tikrųjų veikia psichosomatiniai procesai, panorau „susitvarkyti“ savo ilgametį sveikatos negalavimą, nes akiratyje buvo žmogus, kuris tai supranta ir turi patirties. Pati taip pat labai daug apie tai domėjausi, bet ilgą laiką vis dar trūko žinių, kad galėčiau aiškiai suprasti organizmo procesus. Nors neabejoju, kad mano žingeidumas šalia darbo su specialiste irgi palankiai pasitarnavo.

Buvau neįtikėtinai nustebusi, kad mano 20 metų varginančiai problemai „sutvarkyti“ prireikė tik dviejų psichosomatinių konsultacijų! Apie tai pasakojau savo naujoje uždaroje Facebook grupėje (tik moterims) „Psichosomatikos dienoraštis“. Pasirodo, kad visgi yra ir rimtų, veiksmingų psichosomatikų. Tai man buvo didžiulis atradimas, nes sužinojau apie moksliškai ištyrinėtą sistemą, kuri logiškai paaiškina kodėl ir kaip vyksta įvairūs pokyčiai bei su kokiais konkrečiais streso pobūdžiais siejasi atitinkamos ligos, netgi leidžia suprasti ar priežastinis stresas dar aktyvus!

Tik kur kas vėliau jau ir pati savais interesais praėjusį pagrįstos psichosomatikos mokymus, atsakingiau atkreipiau dėmesį į tai, kokias sveikatos grėsmes gali turėti probleminiai santykiai tarp žmonių? Gyvenimas ir taip pameta dramatiškų stresinių įvykių, tokių kaip netektys, nelaimingi atsitikimai, kurių negalime išvengti, nes daug kas nepriklauso nuo mūsų, bet neretai duoda tam tikrą psichikos reakciją organizmo pokyčiui. O mes patys dar papildomai žongliruojame kitokiais psichologiniais diskomfortais, net nesuvokdami, kad tai gali turėti labai konkrečias pasekmes sveikatai. Tiesa, mūsų organizmai yra labai individualūs ir neįmanoma iš anksto pasakyti ar liga atsiras prie tam tikrų aplinkybių, bet kuo daugiau dramatiškų probleminių punktų aplinkoje, tuo didesnė rizika, kad organizmas sureaguos pokyčiais. Kaip manote, ar tik atsitiktinumas, kad moters ilgametis gastritas tiesiog dingo po smurtaujančio sutuoktinio mirties?..

Turbūt jokio straipsnio rėmuose nerealu išvardyti visų galimų sveikatos grėsmių, kurias būtų galima koreguoti kažką keičiant santykiuose. Bet šiuo įrašu noriu atkreipti dėmesį kiek rimtos gali būti pasekmės to, jei kenčiame stiprų diskomfortą, nesvarbu ar tai būtų santykiai poroje, darbovietėje ar viduje paslėptas jums dramatiškas skausmas iš praeities įvykių. Pagrįstoje psichosomatikoje yra įrodyta, kad ligų sveikimo lengvumas ir galimos pasekmės labai priklauso nuo aktyvaus streso trukmės ir intensyvumo. Kartais net apmaudu, kad mūsų kantrybė ne visais atvejais pasitarnauja mūsų naudai. Pavyzdžiui, neištikimybė vieną kartą, jau tikėtina, kad gali pradėti pokytį kūne, o jei jų pasikartoja daugiau – situacija rimtėja, nes tie stresiniai pokyčiai vis atsinaujina, pliusuojasi ir didėja. Nors priklausomai nuo situacijos ir žmogaus reakcijos intensyvumo net ir viena išdavystė gali „duoti“ onkologines pasekmes. Man kaip ilgametei santykių temos puoselėtojai, visada buvo apmaudu matyti kaip netinkamai ir neapdairiai kartais elgiasi santykių partneriai. Tačiau, suprantant to galimas fizines pasekmes, darosi dar nesmagiau. Juk mūsų netinkamas elgesys kartais gali kainuoti sveikatą ar net gyvybę!

Plačiau vertinant, mes esame atsakingi tiek už savo veiksmus kitų atžvilgių, tiek už rizikavimą savo gerove, jei leidžiame kitiems su savimi elgtis blogai. Ypač turiu galvoje destruktyvius santykius, kuriuose daug daugiau psichologinės žalos, nei abipusiai komfortiškos aplinkos. Bent aš esu žmogus prevenciškas - galvoju į priekį, nemėgstu rizikuoti, jei suprantu, kad galiu tikėtinus "pavojus" tam tikru būdu sumažinti. Kam žaisti su likimu iki kol pasidarys per vėlu? Nors tai net ne likimas, o atitinkamų veiksmų arba jų nebūvimo pasekmės...

Prisipažinsiu, kad kurį laiką buvo nejauku pristatyti psichosomatikos temą kaip savo veiklos kryptį, nes pradinis akcentas buvo nukreiptas į santykių koučingą ir tai man atrodė svarbu. Nesinorėjo etiketės, kad „prie skirtingų veiklų trūksta kokybės“... Bet dabar galiu drąsiai užtikrinti, kad pati ėjau taip, kaip atrodė vertingiausia ir matau tame didžiulių argumentuotų privalumų. Kiekvienas mūsų įgūdis turi vertės. Tad ir aš džiaugiuosi įgytais koučingo įrankiais. Ir tik taip supratau, kad vien koučingas nevisada gali pasiekti mūsų vidines gelmes, kad ir kiek darbo technikų bebūtų, vis tiek gali likti vidinio pasimetimo su kuriuo vis dar neaišku ką daryti... Po ilgo jausmo, kad dar kažkas ne taip, psichosomatikoje netikėtai radau atsakymą – mano organizmas fiziškai mane slopino, nes daug metų ėjau ne savo kryptimi (ir tai viduje jaučiau). Kai tais pačiais psichosomatikos atradimo metais netikėtai per kelis mėnesius jaunas šeimos draugas mirė nuo vėžio, tai man asmeniškai atrodė kaip žiaurus aplinkybių ženklas, kad ateities kelyje yra dar neatrastų man numatytų atsakingų krypčių. Tuo labiau, jog kokybiškos ir argumentuotos informacijos apie organizmo pokyčių ir stresų sąsajas beveik neįmanoma rasti, ką jau kalbėti apie tokių specialistų, kurie galėtų rimtai padėti prie sudėtingų ligų, stoką. Nieko keisto, nes prieš maždaug 45 metus atrasta vertinga biologinė sistema buvo aršiai slopinama ir draudžiama.

Prasmingų gyvenimo pokyčių eigoje supratau, kad mano atveju sudėlioti tikrąją vidinę tvarką buvo reikalingi net trys elementai:

* psichologinis santykių išmanymas, kad kurti darnesnę artimą ir bendrą žmogišką aplinką,

* argumentuotos psichosomatinės žinios, kurios išlaisvina nuo daugelio medicininių baimių ir aiškina kaip verta elgtis su negalavimais (tai tikrai pasitvirtina praktiškai) ir

* kokybiška numerologinė psichoanalizė, padedanti viską subalansuoti pagal savo prigimtinius resursus ir individualias ypatybes (deja, lietuvių kalba tokios gilios informacijos irgi neteko sutikti, kokią atradau svetur). Nežinau ar numerologija taps viena iš atskirų mano paslaugų, bet kaip įrankis, ji padėjo susidėlioti, kad būtent psichosomatiką matau kaip svarbiausią ašį savo veikloje.

Tad ir kitiems galiu pasiūlyti bendrai vertingos informacijos bei giliai kompleksišką priėjimą, sprendžiant svarbias problemas, kai to prireikia.

Jei atsakingos psichosomatikos tema jus sudomino ir norėtumėte platesnės bendros informacijos apie tai, kviečiu prisijungti į dar visai naują uždarą erdvę – Facebook grupę „Psichosomatikos dienoraštis“ (grupė tik moterims):

https://www.facebook.com/groups/psichosomatikos.dienorastis

Jeigu turite aktualų negalavimą ir norite jį greitu metu individualiai psichosomatiškai paanalizuoti – užpildykite registracijos formą šioje interneto svetainėje (aprašant problemos simptomus):

https://www.nuosirduskoucingas.lt/registracija

* Įvertinus situaciją, nuoširdžiai atsakysiu kiek galiu jums padėti. Kai kurie dalykai gali būti per rizikingi, kad su jais dirbti be medicinos pagalbos, todėl psichosomatikos paslauga gali būti apribojama dėl galimo pavojaus pačiam žmogui. Bet visada išlieka galimybė bent apytiksliai paaiškinti koks stresas įtakojo atitinkamus negalavimus.

Linkiu darnos ir sveikatos!

Toksiški santykiai ar įprasti poros nesutarimai?

Fri, 08 Nov 2024 13:32:52 GMT

Vieną dieną iš kolegės netikėtai sulaukiau grįžtamojo ryšio, kad jai susidarė įspūdis, jog mano komunikacijoje vyrauja toksiškų santykių temos. Nustebau, nes pati niekada taip negalvojau. Taip, nemažai dėmesio skiriu konfliktų mažinimui, nes tai gali pristabdyti santykių griūtį ir atveria erdvės gilesniam darbui. Tad pati susimąsčiau - kaip aš atskirčiau toksiškus santykius nuo įprastų nesutarimų, su kuriais susiduria kone kiekviena pora?

Atsakymas man netruko išplaukti į paviršių ir panorau pasidalyti savo subjektyvia nuomone, kuri gali būti vertinga kitoms moterims, o gal daugiau aiškumo net gali išgelbėti jūsų santykius.

Nesiplėtosiu į toksiškų santykių žodyno aprašą, kurį pati perskaičiau tik visai neseniai – verčiau pasidalinsiu savo žemišku praktiniu supratimu kuo toksiški santykiai skiriasi nuo įprastų nedarnių santykių. Plėtotis į tai noriu, kad galbūt padėčiau išvengti nesusipratimų ir nebūtinų skyrybų. Vis aplink girdžiu frazes „buvau toksiškuose santykiuose“ ir peršasi išvada, kad šis terminas vartojamas per daug dažnai ir atsainiai. Taip, tokių santykių išties daug. Bet ar visi iš nelaimingumo ir akligatvio būsenos nutraukti santykiai iš tiesų buvo toksiški, drįstu stipriai abejoti. Todėl ir panorau tai plačiau paanalizuoti iš savo perspektyvos bei apimant kitų moterų istorijas. Juk būtų gaila uždėti klaidingą etiketę santykiams, kuriems būtų galima padėti tiesiog labiau juos subalansuojant. Kartais žmonės tiesiog nemoka geriau kurti santykių, daro klaidas, kurios sukaupia galybę nemalonių pasekmių, o tas chaosas nurašomas, kaip toksiški santykiai.

Galiu išskirti vieną esminį punktą, kuris mano supratime atskiria toksiškus santykius nuo įprastų santykių problemų – negalėjimas subalansuoti ryšio, net jei imamasi psichologiškai teisingų veiksmų. Paprasčiau kalbant, dauguma santykių problemų susikaupia, nes abi pusės neša atsakomybę ne taip kaip būtų harmoninga. Galbūt plačiau apie tai kada pakalbėsiu kitame straipsnyje. Esmė ta, kad vienos pusės elgesys visada įtakoja partnerio elgseną ir sukuria tam tikrą hierarchiją. Tad bet koks nuokrypis nuo adekvačios psichologinės normos, dažniausiai sukuria disonansą, kuriame nė vienas nelieka laimingas. Paprastas to pavyzdys – kur yra „auka“ atsiras ir „agresorius“. Kas neretai pastebima gerų moterų atveju, kurių vyrai į jų gerumą toli gražu neatsako tuo pačiu. Ilgainiui tokiuose santykiuose pastebima tendencija – kuo moteris stengiasi būti geresnė, tuo vyras tampa nepagarbesnis bei agresyvesnis, kitaip tariant, negatyviai dominuojantis. Tikriausiai, vestuvių dieną jie nuoširdžiai norėjo, kad sąjunga tęstųsi ilgai ir laimingai, bet galiausiai po truputį, net nepastebimai susidėlioja taip, kad gyvenimas tame santykyje tampa nemielas nė vienai pusei. Klausimas jums vidiniam pamąstymui – ar aprašytu pavyzdžiu santykiai buvo toksiški?

Viena vertus gali atrodyti, jog toksiški, nes viskas tapo blogai, neteisinga ir skaudu, o niekas net nebepamena kaip buvo pradžioje. Tačiau aš iš tiek konteksto pastebiu tik santykių išsibalansavimą be toksiškumo įrodymų. Deja, dažnai tai yra tas taškas, kai įprastai vyksta visai nedraugiškos skyrybos ir nelieka galimybės sužinoti ar galėjo susidėlioti kitaip... Nes daugeliu atveju niekas laiku ir nepabando santykių subalansuoti, kad jie išties priartėtų prie psichologinės darnos. Dauguma tiesiog ilgai ir intensyviai laviruoja savo įsitikinimais apie santykių kūrimą, kurie akivaizdžiai neveikia, jei ryšys blogėja. Matau daug gerų moterų, kurioms nepavyksta tik todėl, kad vyras negalvoja panašiai kaip jos. Vien jų gerumo nepakanka sukurti santykių harmoniją. Neretai reikia ir kitų „įrankių“, kurie padeda pamatyti kiek įmanoma sveikai subalansuoti santykius.

TIK PER SVEIKO BALANSO SIEKIAMYBĘ GALIMA REALIAI ĮVERTINTI AR SANTYKIAI IŠ TIESŲ TOKSIŠKI, AR TAI VISO LABO NESUSIKALBĖJIMO PASEKMĖ PLAČIĄJA PRASME.

Grįžtant prie „aukos“ metaforos, tai paprasta paaiškinti tuo, kad aukai nustojus būti aukos pozicijoje, išeinama iš susiformavusio „psichologinio žaidimo“, o „agresoriaus“ vaidmuo jam nebeneša siekiamų rezultatų, toks dominavimas nebeduoda naudos jam pačiam. Suprantama, viskas turi keistis kuo švelniau ir natūraliau, kad padidėjęs partnerio pasipriešinimas kintančioms „žaidimo taisyklėms“ nesugriautų visko galutinai. Čia reikalingi keli „įrankiai“, kad būtų galima tikėtis gero ilgalaikio pokyčio. Tiesiog pareikšti partneriui, kad nuo šiol viskas bus kitaip – tikrai neužteks ir rizikuojama kristi į dar didesnę neviltį po nesėkmės. Todėl tokia pokyčių kelionė yra saugesnė su specialistu. Nerizikuokite savo gerove aklų bandymų būdu.

Tinkamai pajudinus susidariusį disbalansą, po kurio laiko pradedama matyti koks partnerio „atsakas“ vyksta. Gana dažnai santykiai pradeda labiau susibalansuoti ir bendravimas pagerėja, net vienai pusei pasitelkus veiksmingesnę taktiką (įtraukiant platesnį psichologinių žinių išmanymą).

Deja, pasitaiko ir taip, kad kita pusė nesikeičia ir lieka „žaisti“ pagal savo senas taisykles. Būtent tokius atvejus ir esu linkusi laikyti toksiškais santykiais - kai adekvatus vienos pusės elgesys niekaip negali įtakoti partnerio elgsenos pokyčio. „Agresorius“ toliau lieka agresoriumi, nors „aukos“ nebeliko ir niekas nebyliai nebemotyvuoja jo dominavimo. Tai jau paties kito žmogaus neadekvatumo problema ir jo atsakomybė. Kai kurių žmonių psichologinių traumų ar išsiugdyto gyvenimo būdo nepajėgūs pakeisti net psichologai ir psichiatrai. Tuo labiau, kad tokie žmonės patys profesionalios pagalbos ieško gana retai.

Ties čia įmanoma „gėrietės“ partnerės įtaka baigiasi.

Kiekvienoje iš pažiūros beviltiškoje santykių situacijoje, prieš priimant sprendimą skirtis, visada rekomenduoju moterims pažiūrėti kas vyktų pabandžius situaciją tinkamiau subalansuoti. Taip kadaise aš pati santykių krizę su specialistės pagalba paverčiau turiningu santuokos pokyčiu. Šis darbas nėra lengvas, reikalauja nemažai laiko ir neduoda absoliučios garantijos, kad viskas susiklostys gerai ir kartu laimingai pasensite (gal vieną dieną pati to nebenorėsite). Bet šis etapas leidžia prieš skyrybas įsitikinti ar tikrai viskas prarasta, kad vėliau nekankintų abejonės. Jums kaip moteriai padeda suprasti ir išmokti naujų psichologinių santykių kūrimo bei palaikymo pagrindų ir vingrybių (esu sąžiningas žmogus ir neturiu galvoje manipuliavimo). Leidžia užtikrinčiau jaustis naujų santykių kūrime, jei to prireikia, ir geriau numatyti ko galima iš jų tikėtis ilgalaikėje perspektyvoje. Šie žingsniai galbūt gali ne tik išgelbėti jūsų santykius, bet ir augina pasitikėjimą savimi bei konkurencingumą moterų tarpe.

Kadangi dirbu tik su moterimis, įprastai kalbu iš pozicijos moterims. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad toksiškumas pasitaiko ne tik vyrų, bet ir moterų tarpe. Tad ir vyrai gali susidurti su toksiškos partnerės neadekvatumu ir iš to kylančiais keblumais bei pasekmėmis. Jokiu būdu nenoriu atrodyti šališka ar sumenkinti kitos lyties poziciją. Siekiu vadovautis abipusiai teisinga logika, o ne aklai palaikyti kažkurią vieną pusę.

Vyrai ir moterys kartais tikrai nori būti laimingi kartu, tiesiog natūraliai dažnokai nesiseka sukurti tinkamos harmonijos šiame dviejų skirtingų asmenybių gyvenimo šokyje. Ypač tiems, kurie neturėjo iš ko tinkamai to išmokti, nes daugumos mūsų tėvams irgi nepavyko rasti tarpusavio laimės.

Jei norite pasigilinti plačiau, kviečiu į individualų, saugų ir nuoširdų moterišką pokalbį...

Kuo koučingas vertingas porų santykių temoje?

Fri, 07 Jun 2024 10:03:22 GMT

Santykių koučingas skiriasi nuo įprasto, nes šioje temoje apie 30% sudaro edukavimas. Šioje kryptyje svarbu atsižvelgti į tam tikrus psichologinius dėsnius, o tam pirmiausia reikia žinių. Vien taiklių klausimų santykių gerinimui ne visada pakanka.

Čia didelis privalumas, jei specialistas net ir nebūdamas psichologu turi platų supratimą apie žmonių bendravimo specifiką. Taip geriau atkreipiamas dėmesys į santykiams svarbias pamatines problemas bei aktualius poreikius.

Šalia informacinės vertės, būtent koučingo stilius padeda efektyviai "pakelti į dienos šviesą" ir detaliai "išnarstyti" santykių situacijos niuansus. Tokiu būdu pats klientas pamato ir gali vertinti realią, o ne per jausmus susipainiojusią situaciją. Sąmoningai ir logiškai suprantant tikrovę tampa kur kas lengviau ieškoti galimų perspektyvų ir sprendimų, atpažinti sau nepalankius scenarijus bei atskirti realybę nuo manipuliacijų ar nepagrįstų lūkesčių.

Taip pat koučinge yra daug metodų, kurių pagalba lengviau "pasverti" sprendimus, geriau susivokti ko iš tiesų norima, keisti klaidingus įsitikinimus ir ieškoti daugiau naujų idėjų siekių įgyvendinimui. Koučeris gali padėti atrasti naujų elgsenos variantų ir profesionaliai lydėti ieškant efektyvesnės komunikacijos būdų, kurių pagalba išvengiama daug bereikalingo neapibrėžtumo painiame tarpusavio bendravime.

Nemažiau svarbu ir tai, kad šalia kliento profesionalaus lydėjimo į pokyčius ir siekiamybes, geras koučingo specialistas nuoširdžiai ir tolerantiškai išties jums pagalbos ranką laikinai atsiremti, jei suklupsite, suklysite, pasijusite silpni ar prarasite motyvaciją ir prasmę siekti užsibrėžto. Juk koučo pareiga ir pašaukimas - leisti klientui aiškiau pamatyti savo tikrąją asmenybę, padėti augti kliento resursams ir palaikyti, kad klientas lengviau įveiktų pasitaikančius nepalankumus įvairiose gyvenimo sferose.

Kas yra koučingas?

Tue, 28 May 2024 10:42:56 GMT

Koučingas vis labiau įsilieja į mūsų šiuolaikinį gyvenimą bei darbo reikalus, o šios profesijos atstovų gretos gana stipriai plečiasi, bet ne visiems aišku ir suprantama kas tai yra ir kokią vertę neša, jei kol kas neteko artimiau susipažinti su šia sfera.

Iš anglų į lietuvių kalbą ši profesija verčiama kaip ugdomasis vadovavimas arba lavyba, nors bent kol kas šnekamojoje kalboje dažniau sutinkamas terminas koučingas, o koučingo atstovai save dažniau vadiname koučeriais arba koučais, o ne ugdomaisiais vadovais ar lavybininkais.

Kalbant apie profesines ypatybes, man patinka sakyti, kad koučingo veiklos pagrindas – įvairūs sistemingi klausimai užduodami sesijos metu, kurie padeda klientui plėsti savo suvokimą, nes yra sudaryti remiantis psichologija. Kol klientas stengiasi atsakyti į koučingo specialisto užduodamus klausimus, tenka paieškoti anksčiau savarankiškai neiškilusių atsakymų variantų, o tai jau sudaro nemažą mąstymo ir požiūrio plėtimo dalį. Taip pat atsiveria platesni situacijos analizės horizontai, nes koučas tikslingai stengiasi padėti klientui apžvelgti aplinkybes iš įvairių pusių bei pozicijų. Tokiu būdu klientas skatinamas atrasti įvairesnių pasirinkimo galimybių, net ir ten, kur situacijos atrodo be išeities.

Asmeniškai man lietuviški koučingo atitikmenys ugdomasis vadovavimas ir lavyba nelabai rezonuoja su veiklos esme, nes svarbus šios profesijos darbo su klientu tikslas – kurti lygiavertį bendradarbiavimą, pasitikint pačio kliento turimais resursais ir padedant jų atrasti dar daugiau. Veiklos pagrindą sudaro ne vadovavimas ar lavinimas, o kliento lydėjimas ir pastabumas detalėms, kurių pats klientas gali nepastebėti.

Koučingo specialisto asmeniniai patarimai ir konkrečios rekomendacijos priimtini tik išskirtinais atvejais, nes kito žmogaus duodamos idėjos nebeskatina kliento taip kūrybiškai ieškoti atsakymų savyje. O juk būtent pačiam klientui yra žinoma kur kas daugiau galimai svarbių detalių, kurios nebuvo paliestos sesijose. Tuo koučingas ir skiriasi nuo mentorystės.

Kiekvienas profesijos atstovas koučingą pristato ir aiškina šiek tiek savaip, nes veiklos kompetencijos yra gana plačios, o oficialus apibrėžimas, mano nuomone, nėra labai aiškiai atskleidžiantis šios veiklos ypatybes...

Vikipedija koučingo apibrėžimas:

„ Ugdomasis vadovavimas (angl. coaching 'treniruotė') – lavinimo metodas, būdas, ugdant asmenį ar žmonių grupę siekti tam tikrų tikslų, įgyti naujų įgūdžių; asmeninio „veiksmingumo“ didinimo metodika, siekiant skatinti pokyčius ir pasiekti didesnių rezultatų įvairiose srityse. Ugdomojo vadovavimo teorija paremta tikėjimu, kad kiekvienas žmogus turi pakankamai įgimtų sugebėjimų pasiekti savo tikslus. Forma – kryptingas klausimų formulavimas (atlieka vadovas) ir atsakymų paieška (atlieka vadovaujamasis). Ugdytojas skatina žmogų savyje atrasti reikalingus gebėjimus, juos ugdyti įkvepia, siekiant pasikeitimų ir rezultatų.“